Židinys – nepaprasta jaukumą skleidžianti namų puošmena

Daugelis žmonių, ypač artėjant vėsiajam metų laikui, ima svarstyti, kaip būtų galima sutaupyti šildymui. Kartais apie neekonomiškai savo būstą šildančius žmones netgi sakoma: šildo orą. Šiame posakyje yra dalis tiesos, nes, norint efektyviai apšildyti būstą, reikia pasirūpinti ne tik gerais šildymo katilais ar židiniais, bet ir apšildyti būsto sienas, pamatus, stogą ir išorės fasadą. Reikėtų nepamiršti, kad nemažai šilumos išgaruoja ir pro nesandarius langus, tad stenkitės neatidėlioti ir senus langus naujais pasikeisti kaip įmanoma greičiau. Šį kartą išsamiau aptarsime namų šildymo alternatyvą židiniais – aprašysime jų rūšis, privalumus ir trūkumus.

Sodybose, nuosavuose namuose gyvenantys žmonės dažnai įsirengia židinius.

Jie padeda sukurti ramybės kupiną erdvę, leidžia atsipalaiduoti, pailsėti po dienos darbų, galų gale – ir sušilti. Žiūrėjimas į ugnį ramina, padeda apvalyti sąmonę ir mintis. Kartais tinkamai įrengtas židinys gali padėti apšildyti tiek nedidelę namų dalį, pavyzdžiui, svetainę arba holą, tiek ir visus namus. Žinoma, didesnių pajėgumų židiniai yra ir brangesni, ir juos sumontuoti kiek sudėtingiau. Kaip alternatyva židiniui yra naudojamos ir krosnelės. Paprastai krosneles namuose įsirengia tie žmonės, kurie gyvena mažaseniuose būstuose.

Židinių skirstymas – pagal konstrukcijos tipą

Iki pat šių dienų itin populiariais vadinti galima atvirus židinius, kuriuose ugniakurai – atviri. Dar mūsų pirmtakai, gyvendami olose, vėliau – itin primityviuose nameliuose, jau žinojo, kaip įkurti ugnį. Paprastai ji būdavo kuriama pagrindinio gyvenamojo kambario centre. Šiuolaikiniais terminais kalbant, kambario centre būdavo sukuriamas laužas, o dūmai išeidavo pro specialias angas ar stoguose paliktas skyles. Šiuolaikinis židinys su atvira pakura nėra ekonomiškas variantas, kadangi didžioji dalis šilumos, maždaug 80 proc., išeina pro kaminą. Taigi židinius su atviromis pakuromis rekomenduojama rinktis tiems, kurie turi daug malkų ar kitų kūrenimui skirtų žaliavų.

Kai kuriuos židinius gamintojai gamina su specialiomis kapsulėmis.

Tai tam tikros iš metalo pagamintos konstrukcijos, kuriose sumontuotos karščiui atsparaus stiklo durelės, padedančios sulaikyti šilumą. Šio stiklo ypatumas toks, kad jis geba išlaikyti iki tūkstančio laipsnių pakilusią temperatūrą. Kai kapsulė įkaista, ji puikiai šildo namus. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes židinių kapsules puošti įvairaus stiliaus skirtingomis medžiagomis.

Egzistuoja ir specialios židinio kasetės, kurios turi specialias dvigubas sieneles, tarp kurių cirkuliuoja oras. Jis tiek patenka, tiek ir išeina laukan pro specialias angas. Šio tipo židinius galima naudoti ir be apdailos – variantas tinkamas tiems, kurie nori sutaupyti arba kuriems reikia šilumos šaltinio, o ne namų puošmenos. Tokio tipo židinys yra kur kas naudingesnis, į aplinką išeina tik maždaug 20 procentų šilumos. Dėl to labai svarbūs ir tinkamai sumontuoti kaminai bei tinkamai išvedžiota visa namų šildymo sistema. Įrenginėjant šildymo sistemą, svarbu susirasti patikimus ir savo darbą išmanančius meistrus – išvengsite gaisrų ir kitų nelaimių. Išsamiau apie saugumo reikalavimus montuojant ir eksploatuojant židinius rašysime kituose straipsniuose.

Dar viena puiki alternatyva nedideliems namams apšildyti – tai krosnelės, kurias iki šiol lietuviai kartas nuo karto mėgsta vadinti ir buržuikomis. Tokias krosneles įprasta statyti atviroje namų vietoje, o pro krosnelių duris įprastai matosi deganti spragsinti ugnis. Buržuikos gaminamos tiek pusapvalių, tiek ir kvadratinių formų, tad kiekvienas gali prie savo interjero gali prisitaikyti labiausiai tinkantį bei patinkantį variantą. Galima įsigyti ir senovinio, retro stiliaus, raižyto metalo, iš stiklo ar akmens, tvirto metalo pagamintų krosnelių. Jų kainos – išties patrauklios, taigi kokybiškas gaminys gali atsieiti vos porą tūkstančių litų. Šių krosnelių viena ypatybių – išorėje esantis, iki kamino nusitęsęs dūmtraukis, kurio paprastai paslėpti neįmanoma.